Is Korejos

Tai kur as ten baigiau.Sekmadieni skias praleidau kaip tikra krikscione - ilsejausi, rasiau jumi laiskus. Isejau biski i miesta susio suvalgyti ir atsitrenkiau i Aureliju su draugeliais - stai tau ir daugiamilijoninins miestas. Tai pasibudziojom kartu. Pirmadieni patraukiau i pietus - pirmiausia i Andong , ten apziurejau Hahoe kaima, o nakciai nusprendziau nuvaziuoti i tokia meninyku kolonija Jirye . Labai gerai nusprendziau, nes ten labai grazi gamta, 350 metu senumo namai, kuriuose seimininkas poetas apgyvendina svecius ir puikus maistas. susipazinau su viena seima is Busano ir jiem mane pakviete ant svenciu i svecius. Cia greitai isprendziau dilema ar vykti i numatyta programa Budistu vienuolyne ar priimti kvietima. Kaip gera kartais keliauti vienai ir nereikia su niekuo tartis! Aisku as priemiau kvietima (juo labiau akd budistai kinu nauju metu nesvencia, nebent del turistu). Bet Dievas yra, ir kita diena kai nuvaziuoju i viena zymiausiu Korejos sventyklu Haeinsa temple, suzinau, kad galiu pasilitki nakciai. Na, neturejau as turistines programos, niekas man graziai angliska kalba nepapaskojo apie Korejos budizma, neismokau is popieriaus gaminti lotoso ziedu, nebuvo del manes arbatos gerimo ceremonijos. Buvau viena uzsieniete, ir niekas nesusikalba angliskai. Is tiesu ir tenorejau patirti iprasta vienuolyno rutina, o ji tokia - 3 ryto kelimasis, 03:30 - ryto ritualas, 06:10 pusryciai, 10 vel ritualas, 11:15 pietus, 17:10 vakariene, 18:00 vakaro ritualas, 21- gesinamos sviesos, miegas. Dar idomus yra valgymo budas - suvalgius maista reikia i dubeneli ipilti vandes, praplauti ir isgerti.
Turejau maloniausia kulturini patyrima geriant arbata su moeterimis (net nezinau ar jos vienuoles, gal lankesi is kito vienuolyno sveciuose, gal kandidates), kurios mokino mane teisngai nusilenkti Budai. Mano pastangos buvo ivertintos ir moteriskes islydejo mane su dovanomis ir ilgais linkejimais (tiesa, ju nesupratau), o vaikinukai is Busano, nuveze iki kitos stoteles.
Kitas sustojimas - Gyongju. Cia ju vadinams miestas - muziejus, visokiu mauzolieju ir sventyklu is Silos dinastijos laiku vieta. Idomu, kad jie irgi turi pilkapius, ar kazka panasaus. Cia praleidau viena diena, pernakvojau kazkokioje skyleje ir isvazaivau i Busana. Cia mane jau pastiko mineta seima (vyras verslininkas, akupunkturos specialistas, labai graziai praziles, zmona chemijos mokytoja, dukra viena 24 metu (pagal mus 22) ik kita 14 (atitinkamai - 12)). Tai man labai pasiseke pabuti su jais, nes Kinu naujieji metai, cia vadinamas Seollal yra labai seimos svente, kaip Kucios ir Velines kartu. Isvakarese, vasario 6 d. susirenka visa seima, o pirma nauju metu diena atliekama velioniu paagerbimo ceremonija. Tai nuvykome pas to vyro brolio seima (jis mire pries kelius metus) tai ceremonijai. Po to vaziavome namo, i zuvies turgu ir ejome su vyriausiaja kavos. Tevams buvo labai svarbu kad ju dukros pasinaudotu galimybe pabendrauti angliskai, tai tu vyresniaja problemu nebuvo - jinai keliavus po Europa nemazai, normaliai susikalba, tai greitai aptareme bent kelias temas - nekaltybes issaugojimo iki vestuviu KOrejoje issukius ir perspektyvas bei sudareme veiksmu plana jos draugei, kuria paliko keule amerikietis. o su jaunesniaja tai buvo sunku - jau tik skudurai, bernai ir kompiuteriniai zaidimai. tai paprasiau kad viena zaidima ismokytu, bent tokia nauda. Visai apsidziaugiau kad reikejo isvaziuoti, nes nezinau ka buciau su ta paaugle ir su jos elgesio probelemomis dariusi. Vyresenle studijuoja Seule, tai isvaziavome abidvi ir nakvosiu dabar pas ja. Siandie jai pasimatymas tai reiks aptarti visus reikaliukus kai grys, rytojs man pasimatymas tai vel reiks aptarti reikaliukus, gal net koki kluba surinkti.
tiesa, as ten rasiau kad vaikstau i turgus - tai man siaip turgus patinka, nieko as ten neperku. ir lauktuviu nelaukit - viskas cia brangu, o suvenyru nevezu. Tai bus lauktuvems arbata, soju, juros zole, na dar kazkas sunaudojama greitai.

Skaiciai, faktai ir pletkai is Seoulo.II dalis: Paneigimas

Pradejau rasyti ta samones, pasamones, nesamones srauta is Seulo ir susiparinau. Nepaisant to kad jau taisiau ta irasa gal 10 kartu, siandien vel kai kas atrodo visaip kitaip.
Pvz. del tu DVD kambariu. Saulius (mano Soulmate is Seulo, kuri netycia Kilimandzaras pavadino Saulium) aiskina kad jo ten sekso nebuna ir buti negali. Man atrodo jam jau nepatinka mano draugyste su prancuzu Aurelijums, kuri gyvemna Seule ir pasakoja visokius Koreja kompromituojancius dalykelius. Zinoma, del objektyvumo as buvau tame DVD, bet nesvarbu su kuo buvau ir ka veikiau, to negalim pavadinti tipisku korejietisku elgesiu, nes as ne korejiete, ar ne?
Arba del tu suniu ir kiskiu - Saulius sako, kad visiskas smeiztas yra kad sunys kankinami, nors cia infomacija gali gauti Wikipedijoje. O kiskucius jie valgo. Prisiminiau pati kad kiskuciu valgymu baisejusis mergina buvo is Malaizijos, ne is Korejos. Sako, valgytu ir kates, bet labai jos neskanios.
Taigi esu sutrikusi, pasimetusi ir nezinau kaip cia dabar elgtis. Gal reiktu rasyti tik faktus, pvz taip:
Treciadienis. Baigesi konferencija baigesi ir parkes del laiko skitumo. Paskutine diena- eksursijos ir ispudingas apsilankymas teatre (reiktu skirti kokius 3 puslapius)
Ketvirtadienis. persikeliau i sveciu namus . Labai faini namai puoselejantys tradicini gyvenimo buda, reiktu parasyti apie seimininka, jo suni, ir visada atidarytas namu duris. Turgus, kinas, dvasingas isgerimas su Kilimandzaru.
Penktadienis. Kiti turistiniai objektai ir turgus, apsilankymas pas ateities pranasautoja, ejimas i pirti ir nakvojimas joje (reiktu aprasyti pirti atskirai). Kazkas uzmyne ant mano akiniu ir Saulius turi toliau vedzioti mane po miesta uz rankos. jam baisiau nei man.
Sestadienis. Pasiimu kitus akinius, einam i Universtiteta, apsilankom kokiam tai gydytojo kabinete, kur gaunam visokias akupunkturines proceduras vaziuojam i koki tai dangoraizi paziureti grazaus vaizdo, plaukiam upe, ainam i universtiteto rajona, populiaru tarp visokios bohemos isgerti ir pasokti (atsikirai apie kluba reiktu parasyti). Atskirai reiktu dar parsyti apie maista nes jis auzima apie kokias 4 valandas per diena ir yra labai svarbi ispudziu dalis.
Toks agento Kuperio stilius butu labai objektyvus, bet tada dar reiktu pateikti pokalbiu yrasus ir vaizdine medziaga. Net nezinau, gal reiktu gristi namo ir graziai viska susisteminti ir patikrinti faktus. Bet uz toki rasineli prasysiu pinigu, o cia gi blogas, cia gal tegu buna nesamones srautas. Tik nesakykite kad neispejau, jog nereikia cia ieksoti pacios tikriausios informacijos.

Skaiciai, faktai ir pletkai is Seoulo

Laikas - 7 valandu skirtumas i prieki. Reikia laiko adaptuotis, man - 3 dienu.
Kazkodel visi galvoja kad cia silta. Nefiga - cia normalus 4 sezonai (zr. Kim ki duko filma), dabar yra ziema, kuri del globalaus atsilimo irgi nenormaliai silta - apie minus 3 kokie dabar.
Korejeiciai naudoja ne GSM sistema, todel neutenka isideti kortele, reiki kito telefono. man labai pasiseke, kad mano seulietis draugas paskolino savo laisva telefona su saskaita taigi galiu laisvai bendrauti. turiu jau 7 kontaktus, ir plepu sau, derinu visokiu reikalus. siaip labai geras jausmas, juk jeigu tureciau lietuviska telefona tai tikrai niekam neskambinciau, nes brangu nezmoniskai. o dabar galejau laisvai susisiekti ir su Zilvinu Kilimadzaru, kuris kaip tik buvo komandiruoteje Seule ir labai dvasingai pasivaisinti romu amerikieciu bazes rajone.
Dar galiu kalusytis radijo, ziuret televizoriu, nu geris.
Gerimas - labai blogai yra paciam piltis, dar labai labai blogai yra kada tau zmogus ipila, o tu rankomis nelieti stikliuko/taures. cia baisus izeidimas, galintis uzbaigti grazu isgerima. jeigu geriama prie vyresniu zmoniu, geriama nuo ju nusisukus. idomiai atrodo.
Mandagumas. Man patinka kad korejieciai nelenda i akis. Uzkalbina, bet neina toliau, jeigu uzkalbintasis netesia pokalbio. Panasiai kaip flirtuoja merginos - duoda zenkla kad vaikinas patiko, o paskui lai jis stengiasi arba ne. Dabar suprantu kaip sunku gyventi yra vyrams.
Korejieciai prideda prie savo amziaus 2 metus - vieni metai del to kad skaicuojamas ir vaiko buvomas isciose. taigi visi gimsta jau 1 metu.o kiti metai prisideda per Kinu naujus metus. taigi zmogus gimes 1976 metais yra cia 33 metu.
Seksas Seule yra toleruojamas labiau nei kaimuose, bet irgi gana sudetingas reikalas. zmones gyvena labai mazuose butuose, o jaunimas dar ir su konservatyviais tevais. taigi tam reikalui (aisku ne tik tam) yra tokios DVD sales, kuriose galima ziureti issinuomota filma, taip pat visokie moteliai 1-2-3 valandom. dar yra tokios hip hopo diskotekos labai juokingos, kur jaunimas soka labai susiglaude, ir visaip kaip vienas kita glosto, taip ir vadinasi glostyk - glostyk (pamirsau korejietiska pavadinima, kazkaip sabu - sabu, parasysiu veliau)
Maistas tai cia kuo ivairiausias, bet korejieciai yra daugiausia pasaulyje suvalgantys zuvies, ir valgo daznai ja zalia. turguje galima issirintki zuvi arba astunkoji koki, ja cia pat supjaustys ir is kart valgai. zalia. arba galima valgyti suni, cia del potencijos ir siaip sveikatos. tam reikalui suo pries papjaunant musamas, kad mesoje atsirastu daug andrenalino, kuris ir turi suteikti jegu.
Beje, jiems yra labai labai labai baisu kad mes valgom kiskucius (triusiukus).
Taigi atsakau, kad akis uz aki.
Kim ki dukas nera pranasas savo saly, be to yra pagarsejas kaip priekabiautojas prie studenciu.
Siluma. Labai faina yra sildomos grindys, nes daznai sedima ir net miegama ant grindu. dar yra sildomos kedes, net ir metro, kurias susildai savo uzpakaliu. tiesa, jausmas keistokas, kai jauti kad s ... dega. na maloniai svyla.
Dar labai puikiai yra isvystytas transportas. taksi yra puikus ir nebrangus, 10 min 4 ryto kainuos apie 20 lt, kas yra pigiau nei kokteilis bare amerikieciu kareiviams. Nors siaip kaino tai kandziojasi:/ kava - apie 3 dolerius, susis nuo dolerio iki 5 ir daugiau. viesbuciai - mazdaug nuo 30 doleriu uz vienute. bet cia Seaulas, sostine.

Nuotraukoje - dabar jau sudege Namdaemuno vartai.

BAKU

Vizitas Azarbaidzane, spalio 24 -28 d.d

Labai gaila, bet negaliu nieko gero pasakyti apie Baku. Miestas, kuriame kvepia/smirda nafta, dideli prospektai ir daug G. Alijavo portretu. Zmones daug valgo ir nezinau ka dar jie daro, nes viskas brangu.

Hanojus

Hanojus yra Vietnamo socialistines respublikos sostine, miestas prie Raudonosios upes (ne del komunistu, bet del dugno spalvos). Aisku labai tinka Hanojuj sita upe, nes siaures ir pietu Vietnamo kovose siaure ir Hanojus visada buvo komunistinis, cia balzamuotas ir tautos vadas Ho Chi Minh‘as. Kelioniu gidai apibudina Hanoju kaip Azijos Paryziu, bet pirmas ispudis toli grazu ne Paryziaus. Pirmas ispudis yra motociklai ir neitiketinas ju judejimas. Pradzioje jauciausi kaip Matricoje. Isvaizduokit – yra kokiu 4 juostu vienpusio eismo kelias, pilnas vien motociklu (na ir kokios 4 masinos), vaziuoja tie motociklai ir opps atiranda salutinis kelias, vel pilnas motociklu, jokio sviesaforo, nieko. Ir stai niekam nesustojant sitie motociklininkai is salutinio kelio, graziai ivaziuoja i pagrindini, toks jausmas kad visiskai skirtingose dimensijoe jie vazineja. Arba vaizdelis – eina per pereja kokia turistu grupe ir vadas iskelia rankas - atseit mes dabar eisim, jus sustokit. He hehe.... Motociklininku veiduose, o visi jie atrodo kaip klonuoti veikejai is Matricos, nesuvirpa nei vienas raumuo, jie tiesiog graziai apvaziuoja sutrikusius turistus.
Kai pirma karta savarankiskai pereini gatve, supranti, kad svarbiausia yra nekeisti ejimo tempo ir krypties, tiesiog eiti, o motociklininko galvoje veikiantis kompiuteris nustatys apvaziavimo algoritma ir viskas bus gerai. Na, aisku buna ir blogai – Saigone (arba Ho Shi Minh, cia kitas Vietnamo miestas) sako per diena zuva 4 vairuotojai, salyje – apie 10. Kita stadija – kai pradedi pats vazinetis motociklu – taksi. Dar galima vazinetis ir automobiliu taksi, bet su xe om (tariasi zay –ohm) – motociklu taksi greiciau ir paprasciau. Ju pilna visur ir jie kreipiasi ‚Hello, motobike!!‘ lyg motobike butu tavo vardas. Tada jautiesi visai krutai ir net jeigu minetoje vienpusio eismo gatveje tavo vairuotojas nusprencia apsisukti. Labiauiai pasivazinejau, kai vienas xe om nuveze ne i ta traukiniu stoti Hanojuje, ir skubiai paparasiau kito kad nuveztu kur reikia. Pasirodo ten nebuvo taksistas, o siaip bachurelis; kiekviena mano ach ir och jis traktavo kaip pritarima ir dar labiau demonstravo ka moka. Kadangi atveze laiku, priekaistu neturejau.
Saigonas neturi tokio rajono kaip Old Quarter, kuris yra Hanojuje. Tas rajonas nelabai pakites nuo viduramziu, gal tik prekes siuolaikiskos. Turguje irgi nelabai pasijausi kaip Paryziuje. Maisto turgus labiau primena lengvai iskrypusiu gamtininku – anatomu burelio susirinkima. Ten galima rasti ivairiausias gyvybes formas, ir nelabai kartais aisku ka jos bendra turi su maistu. Na, bet Vietnamo virtuve - kita kalba.
Hanojaus romantika yra aplink ezera – ten visi suoliukai visada nusesti poreliu. Romantikos apimti hanojieciai ir miesto sveciai visa para ten laikosi uz ranku ir buciuojasi, gal nevisai prancuziskai, bet vistiek grazu. Dar jausmus hanojieciai isreiskia karaoke bare. Kai hanojietis dainuoja – baby, I‘d love you to want me/ the way that you want to/ the way that it should be.... tai jis turi tai omenyje, nuosirdziai, nesimaivydamas, ir ne ant prikolo, bet ir ne apsiseilejes. Respect.

Atsitiko kita karta kad vaiksciojau po Hanoju sekmadienio ankstu ryta, dar nebuvo prasidejes karas keliuose, dar prekeiviai nieko nesiule ir niekas nevadino manes motobike – tiek daug romantisku parkeliu, jaukiu kavinukiu, kad nu tikrai – Paryzius.
O kita sekmadieni tokiu paciu laiku atsiduriau Saigone. Nesuprantu del to Ho Chi Minh‘o – jeigu oficialiai, tai kodel net ant bilieto parasysta Saigonas? Be to Saigonas skamba geriau. 6 ryto, sekmadieni miestas buvo jau pilnas, ir jokios romantikos. Visose salyse matyt yra dvieju pagrindiniu miestu konkurencija, cia irgi. Gera palyginima apie Deli ir Bombeju pasake man vienas indas – Delis – sirdiai, Bombejus – pinigams. Sirdis aisku priklauso Hanojuj.

Nuotraukoje (autorius - Marius Ulozas) - motokamstis Hanojuje. Matosi, kad nekurie devi tokius antsnukelius. Buvau isitikinusi, kad del uzterstumo, pati net viena pagerinta nusipirkau. Bet kai pamaciau toki antsnukeli Sapoje, gana aukstai kalnuose nusprendziau pasiiaskinti. Pasirodo, jie yra devimi ir del to kad nenudegti nosies - tamsi oda ne tik negrazu, bet ir byloja, kad zmogus dirba prastus darbus lauke. Del sios preizasties daznai matyti ir vairuotojai/os su ilgomis pirstinemis.

bakpakeris

Backpacker (angl.) tai kuprines (nugaros), nesiotojas, pakrovejas - iskrovejas. Yra toks gyvenimo budas. Kadangi baigiau savo reikalus Hanojuje, tai dabar pradedu sita gyvenimo buda, pabusiu biski bakpakere. Ne visi keliautojai yra bakpakeriai. Kaip taisykle tai yra turtingu saliu nelabai turtingi pilieciai. Kad patapti bakpakeriu reikia nedaug - nusipirkti "Lonely planet" gida (geriau pirkti viso regiono, maza kas) moketi pasakyti "how much" ir "nice" (del taisyklingo tarimo reiktu paziureti Borato filma), galima dar aisku ismokti apsisveikinti ir pasakyti aciu vietos kalba, bet turint omeny kad bakpakeriai daznai keliauja po kelias salis ir bendrauja dazniausiai su kitais bakpakeriais ir buna ten kur zmones jau pazysta bakperius, tai ta daryti visai nebutina. I klausima "what is your name" reikia pasakyti savo varda, o i klausima "where you are from?" - salies pavadinima. Aisku galima sakyti kokia nori sali, bet kartais geriau nesakyti kad esi is Izraelio. Politika cia ne prie ko, tiesiog aplink juos sklando arogancijos ir nekulturos aura. Gal taip yra del to, kad dazniausiai i Azija keliauja jauni zmones, dar nebuve armijoje, jiems truksta ir brandos ir pinigu. Japonai ir koriejeciai pvz dazniau keliauja pabaige mokslus, pries pradedami dirbti.Tulas europietis yra free lance (laisvai samdomas) ar nesiekiantis karjeros amatininkas, sezoninis darbuotojas. Bakpakeriai ziuri is auksto i package turistus, tuos kurie pasisamde brangia agentura savo salyje ir keliauja suplanave viska minuciu tikslumu ir brangiai. Nes bakpakeris yra laisvas zmogus - jeigu jam patiko zole Manalyje, jis ten liks dar kelioms dienoms, o gal ir is vis niekur daugiau nevaziuos. I bakpakerius su ironija ziuri kiti keliautojai - Dievo iskotojai, pauksteliu ir gyvuleliu stebetojai, alpinistai, nardytojai, zurnalistai, verslinkai ir kiti keliautojai su kryptimi, hobio ar profesijos keliautojai, savanoriai ir turizmo verslininkai. Pastariesiems is bakpakeriu mazai naudos, nebent segmentuoji savo versla bakpakeriams. Mano pazystamas indas nenorejo kad i Loneley planet itrauktu jo viesbuteli dziunglese, mat tada jis tikrai prarastu turtingus indus ir profesionalius keliautojus. O bakpakeris eina, nakvoja ir valgo ten kur liepia "Lonely planet". Sita kontora is tiktuju daro didele politka. Buvo pvz toks jaukus miestelis Hempis Indijoje, ir ooops, dar man bebunant ten, Lonely planet itauke i "must see" sarasa. Nu ir ka, nebeliko romantikos. As nustojau tiketi Lonely planet kai apskaiciau ka jie irase savo gide "Europe at glance" apie Lietuva: vienas is keliu "must see" (butina pamatyti, paprastai tokiu "must see" buna ne daugiau 5) sarasa itrauke Paneriu memoriala, o pavalgyti liepe "G launge" (restoranas kurio nebera, kuris teike super brangu fussion meniu, buvo dazniausiai tuscias ir siaip nieko bendra nei su vietos nei su bakpakeriu kultura neturi).
Bet dabar nusirkau Lonely planet, nes siaip ar taip ten yra duag informacijos, aktualus adresai ir kainos. Be to dabar keliausiu kaip bakpakere - be jokio ypatingo tikslo, kuo pigiau ir kuo daugiau. Labai aiskiai atskiriu savo keliones Indijoje is Nepale, jos nebuvo bakpakertines, nes. Pirmiausia, tai keliavau pradirbus Indijoje 7 men., jauciausi, kad nusipelniau pazinti sali kaip turiste, ziauriai nemegau bakpakeriu bazaro, nes nieko naujo apie Indija man jie negalejo paskatyti (aisku yra isimciu, bet kai kalba aina apie turistines vietas, tai kalba eina apie bakpakerius vulgaris), nervijo ju derybos ir vietos kulturos nesuprtimas, todel bendarudavaui daugiausiai su vietiniais. Zinojau apie ka kalbeti ir kaip, kaip rengtis ir elgtis, kaip atpazinti zulika ir kaip pasiekti tikslso derybose. Dar jauciausi saugiai ir pasitikejau zmonemis, kas labai svarbu keliaujant. Aisku tas reiskia ir didesne atakomybe - nesirengi kaip bakpaleris, neraugeji alumi bet kur ir pan. Dabar siuos netaktus galiu sau leisti, nes tipo nezinau. Bet vis tiek vengiu bakpakeriu kompanijos, is iprocio. Nors kai imi koki tura tai neisviangiamai reikia bendrauti, ka padarysi. O kadangi salies nezinau, ir keliauju Lonely planet marsrutu tai galima ko nors ir naudingo suzinoti. Aisku kiekvienoje salyje dar ir kitiokie bakpakeriai, pastebejau kad Vietame daug kulinariniu turistu. Susirenka tokie ir prasideda: o tu skorpionu valgei, o silkaverpiu? Buna ir labai labai nieko bakpakeriu, bet velgi - trumpi susizavejimai, isimylejimai kelioneje greiciau kenkia nei padeda.
Kai daugeja visokiu kelioniu budu atsiranda ir visokiu turistu kodeksu - gamtai draugisku (nepirk plastikiniu buteliu, o papildyk savo buteli), kulturiskai jautriu (nesibuciuok viesai), socialiai atsakingu (nedalink ismaldos), politiskai teisingu (boikotuok salis, kuriose paziedziamos zmogaus teises) ir t.t ir pan. Bet pradziai manau uztektu ir nemyzti ant klozeto dangcio.
Tai apie Vietnama jau ir nera kada rasyti.... Dabar esu Sapoje ir keliausiu pieciau.

Nuotraukoje - zmogus nesa nesuli Himalaju kalnuose (Nepalas)

Reikalai Vietname

Pradeti reiketu nuo to, kad sesiu lietuviu grupe lektuve marsrutu Frankfurtas – Hanojus pabaige visas Vietnamo avialiniju viskio atsargas. Jokiu budu tuo nesididziuoju, miniu sita fakta tik del to, kad butu aisku, jog sis salis nera orientuota i vartotoju poreikius. Skrydzio aptarnavimas toks Aeroflotinis, bet su cinkeliu. Sakykim sakau stiuardesui – red wine please, o jis man paslaptingai - are you sure? Arba – sakau - no no, still water please, o anas – why not? Tas cinkelis vis delto neuzgozia socialistines laikysenos – patarnauti kitam zmogui yra zema, todel jokiu budu nereikia issiduoti jog keleivis yra svarbus svecias ir jo poreikiai cia kazkam svarbus.
Tai va, esu dabar Hanojuje dalyvauju seminare “Cooperation for development”, kur be lietuviu ir vietnamieciu dar yra laosieciu, kombodzieciu, prancuzu ir vokieciu. Sis blogas yra neskirtas mano darbo reikalams, todel neaiskinsiu apie ka cia ir kodel, nebent tai bus siaip idomus dalykai. Is tiesu per darba gali daug geriau pazinti sali nei turistaudamas, todel nors po seminaro praleisiu dar 10 dienu turizmui, pradziai keli ivadiniai ispudziai.

1 diena. Atvykome i tokia rusiskos pirties priepirti, karsta ir dregna. Viskas man kazkiek primena Indija – skurdas, eismas, higiena, gatves, pastatai. Bet vis del to svariau ir karviu nera. Visi zmones labai mazi. Mhm, Tailande to nepastebejau. Isivaizduokit jeigu as ziuriu i veidrodi tualete tai matau priesais savo krutine:) Pirmame susipazinimo vakare jau buvo nagrinejame klausimai – kaip vakarieciai vyrai ziuri i azijietes moteris ir vice versa. Nuosirsdiai pasake vienas is Kombodzos – man jos labai idomios ir noreciau artimiau susipazinri, bet biski bijau – jos tokios dideles. Beje, cia mus vadina didzianosiais. Keli dalyviai gave issilavinimae Rusijoje, supranta rusiskai ir siaip daug supranta.
2. diena. Daug ir skaniai valgome. Bandome suprasti kas cia ir prie ko. Mums isikirsti gana lengva, nes dar gyva atmintyje Partija ir Leninas. Tai cia viskas tas yra ir veikia – visi centro komitetai, penkmecio planai, komjaunimai ir pionieriai. Vakarieciams, o ypac prancuzams man atrodo nedaeis niekada. Nors musu kantrybe irgi ne gelezine – nu uzknisa kai klausi zmogaus ko nors is gyvenimo pvz. paprastai papasakot anekdota, o jis nesupranta ko klausi, arba apsimeta kad nesupranta. Arba pradeda komjaunimo sekretore aiskinti, kad gink dieve neikit i diskoteka – ten gi supuve burzu uzsiimineja prostitucija ir vartoja narkotikus. Na nuejome mes tu puvesiu paziureti, i baisiai prabangu bara, kuriame alus kainuoja 10 lt. kas yra 9 kartus daugiau nei normaliai. Na programa kaip programa, bet kas buvo idomiau – prisitate mergina, tokia konsumatore ne konsumatore, sedi sypsosi, valgyti i burna deda, trinasi apie sonus. Jokio priekabiavimo, nesupratau biski as jos vaidmens, bet tiek to.
3 diena. Ragavau suniuko, au au. Suo kaip suo, panasiai kaip jautiena. Jauciuosi gerai, aciu.
4 diena. Lankomes anglies kasyklose, kur mums papasakoja kaip veikia komjaunuoliu organizacija. Vakarieciai uzduoda savo kvailus klausimus, mums nuo to linksma ir smagu.
5. diena Ha Long Bay. Suprantu, kas yra gamtos stebuklas, ir jeigu kas nors rinks tuos 7 gamtos stebuklus HaLong ilanka bus tarp ju. Toks miskas vandenyje, absoliuciai nerealus dalykas. Vakare lankomes Hanojaus naktiniame turguje, kuris yra visiskai kiniskas ir nieko gero.
5 diena. Praleidziu apsilankyma Ho Shi Min’o mauzoliejuje. Chebra pasakoja kad dalykas ipudingas, panasiai kaip prie Lenino. Daug zmoniu, griezta tvarka – apranga turi buti tvarkinga, negalima sypsotis, kalbetis.
6 diena Planuojame imanomus projektus, tame tarpe susiplanuoju ir tolimesne kelione. Tik prasidejes musu vakarelis grubiai nutraukiams. Manome, jog del supuvusiu kapitalistu sokiu judesiu, kurie galetu sukelti sumaisti brolisku respubliku atstovu galvose ir gal atsitiks taip kad broliskumus bus misintepretuotas ir neleistinai realizuotas. Jie, azijieciai juda labai subtiliai, nesilieciai, labiausiai juda plastakos. Gal tikrai geriau nereikia jiems sukti galvos? Taip ir pagalvojam, kad reikia draugauti, bet nesukti vienas kitam galvos.

Miunchenas

Miunchenas skamba isdidziai. Miunchenas neseniai buvo paskelbtas kaip patogiausias miestas gyventi (pasaulyje). Miunchenas: Bavarija, Octoberfest, jodeln, liudnosios 1972 m. olimpines zaidynes, musu popieziaus Benedikto darbo vieta, A. Hitlerio karjeros pradzia, Dachau. Miunchene gyvena mano sesuo.

Dabar Miunchenes jau ruosiasi Oktoberfestui ir pradejo tautiniu rubu pardavimus. Nesijuokit -netgi normalus vokieciai spali persirengia bavarais, gal sakau tas padeda islikti oriam per Octoberfest daugiadienes. Jeigu esi Miunchene ir kaip tycia ne Spalis, tai maziausia ka galima padaryti tai suvalgyti bavariskus pusrycius, kurie susideda is bokalo kvietinio alaus, Miunchner weisswurst (kas yra baltos virtos desreles) su saldziomis garstyciomis ir brezel, kas yra nuotraukoje matomas riestainis. Na, ne sampanas ir braskes, bet ir ne angliskos pupeles ant skrebucio. Paskui yra visai neblogu muzieju - senoji, naujoji, ir modernioji Pinakotekos, tevui visai patiko BMW muziejus ir olimpinis miestelis. Tiesa sakant, muziejai kaip muziejai.
Vaziuojant i Dachau geriau nesivezti vokieciu kartu. Ir is viso yra blogas tonas kalbeti su vokieciais apie antra pasaulini. Taip, jie zino istorija, bet tam yra knygos ir yra gidai ir kiti geresni pasnekovai. Jeigu idomu ar jie jaucia kaltes ir gedos jausma - tai taip, jaucia. Kai kurie kad net per futbolo rungtynes kai giedamas himnas jauciasi nejaukiai. Bet kodel jeigu blogis neturi tautybes, sakome Nacistine Vokietija, o Sovietu Sajunga? Formalus pavadinimai?
Kas del Hitlerio, tai nemanau kad bavarai blogi zmones. Jiems turbut patiko ta dalis, kuri atitiko ju ekonominius interesus, o moraline puse jie tiesiog praleido, racionaliems vokieciams tiesiog neidomu. Tas ju abejingumas tam tikromis salygomis gali patapti nusikaltimu, taip ir atsitiko. Snekuosi su miunchenieciu ir jis drasko man akis del Srioderio politikos - kame sako jo reikalas buvo rupintis morale? Merkel politika Miunchenui per daug sentimentali - nors kaip taisykle visa Bavarija juodai balsuoja uz konservatorius, Miunchenas cia socialdemokratiska isimtis.

Ramus, snobiskas ir nacionalistiskas Miunchenas man truputi nuobodokas, mano Vokietijos penketukas butu toks - pirmos dvi vietos Berlynui, paskui Hamburgas, paskui Miunchenas, paskui - Kiolnas/Bona.

Ruosiuosi Vietnamui - skaitau Lonely Planet ir browsinu www.cringel.com.