Hanojus yra Vietnamo socialistines respublikos sostine, miestas prie Raudonosios upes (ne del komunistu, bet del dugno spalvos). Aisku labai tinka Hanojuj sita upe, nes siaures ir pietu Vietnamo kovose siaure ir Hanojus visada buvo komunistinis, cia balzamuotas ir tautos vadas Ho Chi Minh‘as. Kelioniu gidai apibudina Hanoju kaip Azijos Paryziu, bet pirmas ispudis toli grazu ne Paryziaus. Pirmas ispudis yra motociklai ir neitiketinas ju judejimas. Pradzioje jauciausi kaip Matricoje. Isvaizduokit – yra kokiu 4 juostu vienpusio eismo kelias, pilnas vien motociklu (na ir kokios 4 masinos), vaziuoja tie motociklai ir opps atiranda salutinis kelias, vel pilnas motociklu, jokio sviesaforo, nieko. Ir stai niekam nesustojant sitie motociklininkai is salutinio kelio, graziai ivaziuoja i pagrindini, toks jausmas kad visiskai skirtingose dimensijoe jie vazineja. Arba vaizdelis – eina per pereja kokia turistu grupe ir vadas iskelia rankas - atseit mes dabar eisim, jus sustokit. He hehe.... Motociklininku veiduose, o visi jie atrodo kaip klonuoti veikejai is Matricos, nesuvirpa nei vienas raumuo, jie tiesiog graziai apvaziuoja sutrikusius turistus.
Kai pirma karta savarankiskai pereini gatve, supranti, kad svarbiausia yra nekeisti ejimo tempo ir krypties, tiesiog eiti, o motociklininko galvoje veikiantis kompiuteris nustatys apvaziavimo algoritma ir viskas bus gerai. Na, aisku buna ir blogai – Saigone (arba Ho Shi Minh, cia kitas Vietnamo miestas) sako per diena zuva 4 vairuotojai, salyje – apie 10. Kita stadija – kai pradedi pats vazinetis motociklu – taksi. Dar galima vazinetis ir automobiliu taksi, bet su xe om (tariasi zay –ohm) – motociklu taksi greiciau ir paprasciau. Ju pilna visur ir jie kreipiasi ‚Hello, motobike!!‘ lyg motobike butu tavo vardas. Tada jautiesi visai krutai ir net jeigu minetoje vienpusio eismo gatveje tavo vairuotojas nusprencia apsisukti. Labiauiai pasivazinejau, kai vienas xe om nuveze ne i ta traukiniu stoti Hanojuje, ir skubiai paparasiau kito kad nuveztu kur reikia. Pasirodo ten nebuvo taksistas, o siaip bachurelis; kiekviena mano ach ir och jis traktavo kaip pritarima ir dar labiau demonstravo ka moka. Kadangi atveze laiku, priekaistu neturejau.
Saigonas neturi tokio rajono kaip Old Quarter, kuris yra Hanojuje. Tas rajonas nelabai pakites nuo viduramziu, gal tik prekes siuolaikiskos. Turguje irgi nelabai pasijausi kaip Paryziuje. Maisto turgus labiau primena lengvai iskrypusiu gamtininku – anatomu burelio susirinkima. Ten galima rasti ivairiausias gyvybes formas, ir nelabai kartais aisku ka jos bendra turi su maistu. Na, bet Vietnamo virtuve - kita kalba.
Hanojaus romantika yra aplink ezera – ten visi suoliukai visada nusesti poreliu. Romantikos apimti hanojieciai ir miesto sveciai visa para ten laikosi uz ranku ir buciuojasi, gal nevisai prancuziskai, bet vistiek grazu. Dar jausmus hanojieciai isreiskia karaoke bare. Kai hanojietis dainuoja – baby, I‘d love you to want me/ the way that you want to/ the way that it should be.... tai jis turi tai omenyje, nuosirdziai, nesimaivydamas, ir ne ant prikolo, bet ir ne apsiseilejes. Respect.
Atsitiko kita karta kad vaiksciojau po Hanoju sekmadienio ankstu ryta, dar nebuvo prasidejes karas keliuose, dar prekeiviai nieko nesiule ir niekas nevadino manes motobike – tiek daug romantisku parkeliu, jaukiu kavinukiu, kad nu tikrai – Paryzius.
O kita sekmadieni tokiu paciu laiku atsiduriau Saigone. Nesuprantu del to Ho Chi Minh‘o – jeigu oficialiai, tai kodel net ant bilieto parasysta Saigonas? Be to Saigonas skamba geriau. 6 ryto, sekmadieni miestas buvo jau pilnas, ir jokios romantikos. Visose salyse matyt yra dvieju pagrindiniu miestu konkurencija, cia irgi. Gera palyginima apie Deli ir Bombeju pasake man vienas indas – Delis – sirdiai, Bombejus – pinigams. Sirdis aisku priklauso Hanojuj.
Kai pirma karta savarankiskai pereini gatve, supranti, kad svarbiausia yra nekeisti ejimo tempo ir krypties, tiesiog eiti, o motociklininko galvoje veikiantis kompiuteris nustatys apvaziavimo algoritma ir viskas bus gerai. Na, aisku buna ir blogai – Saigone (arba Ho Shi Minh, cia kitas Vietnamo miestas) sako per diena zuva 4 vairuotojai, salyje – apie 10. Kita stadija – kai pradedi pats vazinetis motociklu – taksi. Dar galima vazinetis ir automobiliu taksi, bet su xe om (tariasi zay –ohm) – motociklu taksi greiciau ir paprasciau. Ju pilna visur ir jie kreipiasi ‚Hello, motobike!!‘ lyg motobike butu tavo vardas. Tada jautiesi visai krutai ir net jeigu minetoje vienpusio eismo gatveje tavo vairuotojas nusprencia apsisukti. Labiauiai pasivazinejau, kai vienas xe om nuveze ne i ta traukiniu stoti Hanojuje, ir skubiai paparasiau kito kad nuveztu kur reikia. Pasirodo ten nebuvo taksistas, o siaip bachurelis; kiekviena mano ach ir och jis traktavo kaip pritarima ir dar labiau demonstravo ka moka. Kadangi atveze laiku, priekaistu neturejau.
Saigonas neturi tokio rajono kaip Old Quarter, kuris yra Hanojuje. Tas rajonas nelabai pakites nuo viduramziu, gal tik prekes siuolaikiskos. Turguje irgi nelabai pasijausi kaip Paryziuje. Maisto turgus labiau primena lengvai iskrypusiu gamtininku – anatomu burelio susirinkima. Ten galima rasti ivairiausias gyvybes formas, ir nelabai kartais aisku ka jos bendra turi su maistu. Na, bet Vietnamo virtuve - kita kalba.
Hanojaus romantika yra aplink ezera – ten visi suoliukai visada nusesti poreliu. Romantikos apimti hanojieciai ir miesto sveciai visa para ten laikosi uz ranku ir buciuojasi, gal nevisai prancuziskai, bet vistiek grazu. Dar jausmus hanojieciai isreiskia karaoke bare. Kai hanojietis dainuoja – baby, I‘d love you to want me/ the way that you want to/ the way that it should be.... tai jis turi tai omenyje, nuosirdziai, nesimaivydamas, ir ne ant prikolo, bet ir ne apsiseilejes. Respect.
Atsitiko kita karta kad vaiksciojau po Hanoju sekmadienio ankstu ryta, dar nebuvo prasidejes karas keliuose, dar prekeiviai nieko nesiule ir niekas nevadino manes motobike – tiek daug romantisku parkeliu, jaukiu kavinukiu, kad nu tikrai – Paryzius.
O kita sekmadieni tokiu paciu laiku atsiduriau Saigone. Nesuprantu del to Ho Chi Minh‘o – jeigu oficialiai, tai kodel net ant bilieto parasysta Saigonas? Be to Saigonas skamba geriau. 6 ryto, sekmadieni miestas buvo jau pilnas, ir jokios romantikos. Visose salyse matyt yra dvieju pagrindiniu miestu konkurencija, cia irgi. Gera palyginima apie Deli ir Bombeju pasake man vienas indas – Delis – sirdiai, Bombejus – pinigams. Sirdis aisku priklauso Hanojuj.
Nuotraukoje (autorius - Marius Ulozas) - motokamstis Hanojuje. Matosi, kad nekurie devi tokius antsnukelius. Buvau isitikinusi, kad del uzterstumo, pati net viena pagerinta nusipirkau. Bet kai pamaciau toki antsnukeli Sapoje, gana aukstai kalnuose nusprendziau pasiiaskinti. Pasirodo, jie yra devimi ir del to kad nenudegti nosies - tamsi oda ne tik negrazu, bet ir byloja, kad zmogus dirba prastus darbus lauke. Del sios preizasties daznai matyti ir vairuotojai/os su ilgomis pirstinemis.
