Backpacker (angl.) tai kuprines (nugaros), nesiotojas, pakrovejas - iskrovejas. Yra toks gyvenimo budas. Kadangi baigiau savo reikalus Hanojuje, tai dabar pradedu sita gyvenimo buda, pabusiu biski bakpakere. Ne visi keliautojai yra bakpakeriai. Kaip taisykle tai yra turtingu saliu nelabai turtingi pilieciai. Kad patapti bakpakeriu reikia nedaug - nusipirkti "Lonely planet" gida (geriau pirkti viso regiono, maza kas) moketi pasakyti "how much" ir "nice" (del taisyklingo tarimo reiktu paziureti Borato filma), galima dar aisku ismokti apsisveikinti ir pasakyti aciu vietos kalba, bet turint omeny kad bakpakeriai daznai keliauja po kelias salis ir bendrauja dazniausiai su kitais bakpakeriais ir buna ten kur zmones jau pazysta bakperius, tai ta daryti visai nebutina. I klausima "what is your name" reikia pasakyti savo varda, o i klausima "where you are from?" - salies pavadinima. Aisku galima sakyti kokia nori sali, bet kartais geriau nesakyti kad esi is Izraelio. Politika cia ne prie ko, tiesiog aplink juos sklando arogancijos ir nekulturos aura. Gal taip yra del to, kad dazniausiai i Azija keliauja jauni zmones, dar nebuve armijoje, jiems truksta ir brandos ir pinigu. Japonai ir koriejeciai pvz dazniau keliauja pabaige mokslus, pries pradedami dirbti.Tulas europietis yra free lance (laisvai samdomas) ar nesiekiantis karjeros amatininkas, sezoninis darbuotojas. Bakpakeriai ziuri is auksto i package turistus, tuos kurie pasisamde brangia agentura savo salyje ir keliauja suplanave viska minuciu tikslumu ir brangiai. Nes bakpakeris yra laisvas zmogus - jeigu jam patiko zole Manalyje, jis ten liks dar kelioms dienoms, o gal ir is vis niekur daugiau nevaziuos. I bakpakerius su ironija ziuri kiti keliautojai - Dievo iskotojai, pauksteliu ir gyvuleliu stebetojai, alpinistai, nardytojai, zurnalistai, verslinkai ir kiti keliautojai su kryptimi, hobio ar profesijos keliautojai, savanoriai ir turizmo verslininkai. Pastariesiems is bakpakeriu mazai naudos, nebent segmentuoji savo versla bakpakeriams. Mano pazystamas indas nenorejo kad i Loneley planet itrauktu jo viesbuteli dziunglese, mat tada jis tikrai prarastu turtingus indus ir profesionalius keliautojus. O bakpakeris eina, nakvoja ir valgo ten kur liepia "Lonely planet". Sita kontora is tiktuju daro didele politka. Buvo pvz toks jaukus miestelis Hempis Indijoje, ir ooops, dar man bebunant ten, Lonely planet itauke i "must see" sarasa. Nu ir ka, nebeliko romantikos. As nustojau tiketi Lonely planet kai apskaiciau ka jie irase savo gide "Europe at glance" apie Lietuva: vienas is keliu "must see" (butina pamatyti, paprastai tokiu "must see" buna ne daugiau 5) sarasa itrauke Paneriu memoriala, o pavalgyti liepe "G launge" (restoranas kurio nebera, kuris teike super brangu fussion meniu, buvo dazniausiai tuscias ir siaip nieko bendra nei su vietos nei su bakpakeriu kultura neturi).
Bet dabar nusirkau Lonely planet, nes siaip ar taip ten yra duag informacijos, aktualus adresai ir kainos. Be to dabar keliausiu kaip bakpakere - be jokio ypatingo tikslo, kuo pigiau ir kuo daugiau. Labai aiskiai atskiriu savo keliones Indijoje is Nepale, jos nebuvo bakpakertines, nes. Pirmiausia, tai keliavau pradirbus Indijoje 7 men., jauciausi, kad nusipelniau pazinti sali kaip turiste, ziauriai nemegau bakpakeriu bazaro, nes nieko naujo apie Indija man jie negalejo paskatyti (aisku yra isimciu, bet kai kalba aina apie turistines vietas, tai kalba eina apie bakpakerius vulgaris), nervijo ju derybos ir vietos kulturos nesuprtimas, todel bendarudavaui daugiausiai su vietiniais. Zinojau apie ka kalbeti ir kaip, kaip rengtis ir elgtis, kaip atpazinti zulika ir kaip pasiekti tikslso derybose. Dar jauciausi saugiai ir pasitikejau zmonemis, kas labai svarbu keliaujant. Aisku tas reiskia ir didesne atakomybe - nesirengi kaip bakpaleris, neraugeji alumi bet kur ir pan. Dabar siuos netaktus galiu sau leisti, nes tipo nezinau. Bet vis tiek vengiu bakpakeriu kompanijos, is iprocio. Nors kai imi koki tura tai neisviangiamai reikia bendrauti, ka padarysi. O kadangi salies nezinau, ir keliauju Lonely planet marsrutu tai galima ko nors ir naudingo suzinoti. Aisku kiekvienoje salyje dar ir kitiokie bakpakeriai, pastebejau kad Vietame daug kulinariniu turistu. Susirenka tokie ir prasideda: o tu skorpionu valgei, o silkaverpiu? Buna ir labai labai nieko bakpakeriu, bet velgi - trumpi susizavejimai, isimylejimai kelioneje greiciau kenkia nei padeda.
Kai daugeja visokiu kelioniu budu atsiranda ir visokiu turistu kodeksu - gamtai draugisku (nepirk plastikiniu buteliu, o papildyk savo buteli), kulturiskai jautriu (nesibuciuok viesai), socialiai atsakingu (nedalink ismaldos), politiskai teisingu (boikotuok salis, kuriose paziedziamos zmogaus teises) ir t.t ir pan. Bet pradziai manau uztektu ir nemyzti ant klozeto dangcio.
Tai apie Vietnama jau ir nera kada rasyti.... Dabar esu Sapoje ir keliausiu pieciau.
Bet dabar nusirkau Lonely planet, nes siaip ar taip ten yra duag informacijos, aktualus adresai ir kainos. Be to dabar keliausiu kaip bakpakere - be jokio ypatingo tikslo, kuo pigiau ir kuo daugiau. Labai aiskiai atskiriu savo keliones Indijoje is Nepale, jos nebuvo bakpakertines, nes. Pirmiausia, tai keliavau pradirbus Indijoje 7 men., jauciausi, kad nusipelniau pazinti sali kaip turiste, ziauriai nemegau bakpakeriu bazaro, nes nieko naujo apie Indija man jie negalejo paskatyti (aisku yra isimciu, bet kai kalba aina apie turistines vietas, tai kalba eina apie bakpakerius vulgaris), nervijo ju derybos ir vietos kulturos nesuprtimas, todel bendarudavaui daugiausiai su vietiniais. Zinojau apie ka kalbeti ir kaip, kaip rengtis ir elgtis, kaip atpazinti zulika ir kaip pasiekti tikslso derybose. Dar jauciausi saugiai ir pasitikejau zmonemis, kas labai svarbu keliaujant. Aisku tas reiskia ir didesne atakomybe - nesirengi kaip bakpaleris, neraugeji alumi bet kur ir pan. Dabar siuos netaktus galiu sau leisti, nes tipo nezinau. Bet vis tiek vengiu bakpakeriu kompanijos, is iprocio. Nors kai imi koki tura tai neisviangiamai reikia bendrauti, ka padarysi. O kadangi salies nezinau, ir keliauju Lonely planet marsrutu tai galima ko nors ir naudingo suzinoti. Aisku kiekvienoje salyje dar ir kitiokie bakpakeriai, pastebejau kad Vietame daug kulinariniu turistu. Susirenka tokie ir prasideda: o tu skorpionu valgei, o silkaverpiu? Buna ir labai labai nieko bakpakeriu, bet velgi - trumpi susizavejimai, isimylejimai kelioneje greiciau kenkia nei padeda.
Kai daugeja visokiu kelioniu budu atsiranda ir visokiu turistu kodeksu - gamtai draugisku (nepirk plastikiniu buteliu, o papildyk savo buteli), kulturiskai jautriu (nesibuciuok viesai), socialiai atsakingu (nedalink ismaldos), politiskai teisingu (boikotuok salis, kuriose paziedziamos zmogaus teises) ir t.t ir pan. Bet pradziai manau uztektu ir nemyzti ant klozeto dangcio.
Tai apie Vietnama jau ir nera kada rasyti.... Dabar esu Sapoje ir keliausiu pieciau.
Nuotraukoje - zmogus nesa nesuli Himalaju kalnuose (Nepalas)
