Ir vėl rašinėju.. Šį kartą "Small Planet" skrydžio žurnalui 
(paskutinis draftas)

Neįtikėtina Indija 

„Incredible !ndia“ – taip pavadinta bene sėkmingiausia Indijos turizmo rinkodaros kampanija . Tai buvo pirmas rimtas Indijos bandymas sukurti prekės ženklą savo šaliai ir pritraukti turistus. Prasidėjusi 2002 m. kampanija įgavo ivairias formas, skirtingai buvo pritaikyta įvairiose šalyse, buvo panaudota ir vietiniam turizmui skatinti, ir indų svetingumui ugdyti. Pats pavadinimas man labai patinka.  Štai taip - ne koks nors „Azijos perlas“, „Dvasingumo lopšys“ ar „Demokratijos milžinas“. Incredible skamba kaip susižavėjimas, kaip nuostaba,  kaip perspėjimas arba net isteriškas pasipiktinimo šūksnis. Manau, kampanijos kūrėjai iš tiesų turėjo omenyje „Incredible (sic!) Indija“. Dar įtariu, kad Indijos valdininkai tyčia taip sugalvojo, kad turėtų ką atsakyti į turistų skundus (argi mes nesakėme, kad bus incredible?). 

Žinoma, buvo pasipiktinusių, kaip  galima tokią visapusiškai turtingą  šalį apibūdinti ištiktuku, kiti burnojo, kad gražios kampanijai skirtos fotografijos neatitinka tikrovės, kad Indija nėra pasiruošusi turistų srautui. Šunys lojo, bet kampanja jau pirmaisais metais padidino turistų skaičių 16 proc., o 2006 metais Indijos turizmo rinka tapo labiausiai auganti Azijos - Ramiojo vandenyno regione.

Mano nuomone, apibūdinti Indiją ištiktuku ir labai taupu, ir labai talpu. Tinkamiausias lietuviškas vertimas būtų neįtikėtina. Neįtikėtina, nes neįmanoma, bet vėlgi - viskas įmanoma, nes neįtikėtina. Į Indiją važiuojame, nes tikime. Tikime, kad Indijoje įvyks kažkas, kažkas ypatinga. Atsivers čakra, išsigrynins biolaukas, o gal pagaliau suprasime, kas esame ir ką čia veikiame ? Juk legendinis „Apple“kompanijos vadovas Styvas Džobsas iš Indijos nebegrįžo toks, koks buvo (bent jau iki kelionės po Indiją pasaulis jo nežinojo), bitlai irgi kai ką suprato apsilankę Indijoe. Na ir kas, kad jie nusivylė savo guru – bent jau patyrė autentišką Indiją savo kailiu, o mums paliko nuostabų „Baltą albumą“. 

Šis „The Beatles“ vizitas 1968 m.  Rišikeše pradėjo didelius kultūrų mainus, po kurių tvarkingų  vakarų europiečių  interjeruose atsirado Budos skulptūrėlės (drąsesnieji, aišku, rinkosi dramblį Genešą), grotuvuose pradejo suktis Ravi Šankaro (žymus Indijos muzikantas ir kompozitorius, išgarsinęs tradicinį Indijos muzikos instrumentą- sitarą)  įrašai, o induistai atidarė jogos mokyklas vakariečiams ir atsargiai pradėjo prekiauti alkoholiu.  Bet Rišikeše be dvasingumo mažai pramogų, tad didžioji dalis turistų patraukė ten, kur jau buvo įsikūrę hipiai, kur šilta, kur paplūdimiai – į Goa.  Likimo ironija, šiandien Goa, yra ir mažiausia Indijos valstija,  ir pati turtingiausia. Dėl portugalų įtakos ir katalikybės Goa yra ir liberaliausia Indijos valstija. Tiesa, hipiai čia nebevaikšto taip, kaip motina gamta tuos skure,  bet vis tiek, lyginant su tradiciniu induistų gyvenimo būdu, Goa klesti visiška laisvamanybė. 

Bet taip atrodo tik indams, vakariečiams Goa vis dar yra Utopijos sinonimas. 

Ir dabar dauguma turistų į  Goa keliauja dėl Idėjos. Tikėdami, kad hipių  idėjos gyvos, kad yra taika ir meilė, kad žmonės gali būti  laisvi ir laimingi.

 Na, nebūtinai čia sutiksite tos senos hipių kompanijos, kuri atvyko į Goa „Volkswagen“ autobusiuku praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, atstovų, bet gerai paieškoję, tikrai galite rasti. Juk dalis jų liko Goa gyventi. Bet  kuriuo atveju, visi, kuriuos sutiksite, bus tokie kaip ir jūs - atvažiavę dėl idėjos. Netikite?  Girdėjote,  kaip kalbama, jog idėja mirė, liko tik komercija?  Apie tai, kad Goa mito tokio, koks jis buvo (ar tokio, koks jis norėjo būti)  jau nėra (ir nebuvo dar prieš man gimstant),  jau esame girdėję  ir dar girdėsime, bet argi ne taip kalba tie, kuriems nepasisekė? Juk Las Vegase irgi ne visi išlošia. Indijoje  svarbu tik tai, kas vyksta dabar, nes tai nebepasikartos (idėjos pakasynos taip pat).  

Ne be reikalo palyginau Goa su Las Vegasu - Indija ir JAV išties turi daug panašumų ir dažnai patenka į pasaulio lygintojų rankas. Indija didžiuojasi būdama didžiausia veikianti (sic!) pasaulio demokratija, bet, aišku, linkusi nuslėpti kastas ir moterų segregaciją, kas taip primena JAV.  Abi šalis gaubia svajonių išsipildymo aura, ir tos svajonės tik iš pirmo žvilgnio atrodo skirtingos - žmonės juk nori patirti pilnatvę, skiriasi tik trokštami turtai, materialūs ir ne. Vienok, kapitalizmo dėsnius suprasti yra lengviau nei karminius ryšius. Gal todėl ir laimingųjų – tų įtikėjusiųjų, nušvitusiųjų ir supratusiųjų, procentas abiejose šalyse keistai mažas. Daugiau yra tokių, kurie paslaptingai kalba, kad yra turistinė Indija ir kita - „tikroji“. Tik kas yra tikrovė, leiskite paklausti, t.y.,  kokią religiją išpažįstate?

Priimti Indija tokią, kokia ji yra, labai sunku, ir turbūt neįmanoma. Net nežinau, ar linkiu patirti, ką reiškia nutolti toli nuo turistinių maršrutų ir pagyventi tarp vidutinių induistų vidutiniame miestelyje. Aš, pavyzdžiui, nenorėčiau daugiau keliauti didžiausioje spūstyje autobusiuku moterims skirtoje vietoje ir matyti laisvas vietas dalyje vyrams. Pamėginkite valgyti  tik ryžius ir kartais dala (lęšių troškinį) su gabalėliu chapati (duonos paplotėliu), pasimokykite valgyti dešine ranka (kairę pamirškite, kaip pamirštate kairę koją vairuodami mašiną automatine pavara – kairė ranka bus naudojama tik atlikus gamtinius reikalus). Tuomet labai greitai panorėsite atsidurti Goa ir suvalgyti skanųjį kario arba birjanio arba tandori (keptą specialioje orkaitėje ir su ypatingais prieskoniais) patiekalą. Pasitreniruokite namie praustis ne po dušu ir ne vonioje, o apsipilti puodeliu iš kibiro pasemto vandens (na gerai, leidžiame užsikaisti ir virdulį karšto vandens), ir pasistenkite, kad jūsų baltinių apykaklė akintų baltumu, o kūnas neskleistų blogų kvapų. Ir praustis, ir valytis dantis, ir atlikti gamtinius reikalus galima į tą pačią ertmę. Ekologiška! O ar susitaikytume su tuo, kad negalite likti su priesingos lyties asmeniu viename kambaryje, jeigu esate nevedęs.  Ar priprasite prie to, kad jūsų tarnai žinos savo vietą, ir niekada nesės su jumis prie vieno stalo? Beje, jeigu esate moteris, prie stalo greičiausiai irgi nesėsite prie stalo. Nebent esate turistė. 

Tikrovės ieškotojams dar patariu apsilankyti indiškame kino teatre ir suprasti, kaip žiūrovai suvokia realybę ekrane. Pamenu, kaip indai padegė kino teatrą savo miestelyje, nes jų mylimas aktorius nusprendė suvaidinti neigiamą herojų. 

Eksperimento bet kuriuo atveju atlikti iki galo nepavyks – vis tiek išliksite vakarietis. Jūsų išvaizda tai išduos net jeigu išmoktumėte tobulai valdyti kūno kalbą ir perprastumėte bendravimo subtilybes. Bet perspėju – galite išpuikti. Mano pažįstami indai, pagyvenę Vakaruose, skundėsi, kaip sunku buvo pirmosiomis dienomis – niekas nepaima lagaminų, neišskalbia, neatidaro durų, moterys drasko akis ir iš viso – jokios tvarkos. Tad nekabinkite seksisto ir šovinisto etiketės Londone sutiktam indui – duokite šiek tiek laiko žmogui apsiprasti. Beje, turtingoji Indija- dar viena tikrove. Indijos turtuoliai nera tik „naujieji“, nes ju indu turtas niekada nebuvo nacionalizuotas ar kitaip prarastas. Patariu pasizvalgyti po Mumbajaus ar Bangalore naktinius klubus- tikrai busite nustebinti.

Banalu būtų sakyti, kad Indija – kontrastų šalis, bet Indija yra ir visuomet bus kontrastas bet kuriai kitai šaliai ar patirčiai, todėl jeigu jos bijai – neik į mišką. Bet kontrastai yra kaip tie ginčai, kuriuose gimsta tiesa. Pati Indija (ne)susitvarko su savo kontrastais jau tūkstančius metų. Kartais atrodo, kad šioje šalyje visi taip puikiai žino savo vietą, ir tik mums, vakariečiams, atrodo, kad čia tvyro visiškas chaosas. Vaikai žino, iš ko prašyti išmaldos, o iš ko – ne; rikšos vairuotojas elgiasi taip, lyg turėtų įdiegtą specialią kompiuterinę programą, leidžiančią išlikti sudėtingiausiose eismo situacijose.  Skurdas, kuris mums atrodo neįtikėtinas, daugumai  induistų atrodo normalus (gal - nusipelnytas?). 

Indija, beje, yra ne tik humanitarinės pagalbos gavėja, ji yra ir šalis donorė. Palyginti su Indijos kaimynėmis, išties suprantama, kaip indai gali didžiuotis savo šalimi. Ir išdidžiai sakyti,  kad visi čia turi lygias galimybes, priminti, kad  netgi šalies prezidentas buvo iš neliečiamųjų kastos (ach, tiesa, kastos buvo panaikintos dar M. Gandi laikais).

Jei nuvyksite į Amritsarą, aplankykite ir Indijos – Pakistano sieną Wagah sargybos keitimo ceremonijos metu. Taip, tai irgi labai turistiška, bet padės suprasti tai, kuo indai taip didžiuojasi ir pajusti, jog turime tikrai daug bendro.

Bet kuriuo atveju,  keliaujant Indijoje linkiu būti atviru tam, kas vyksta.  Jeigu turite nedaug laiko, suplanuokite ka norite pamatyti, bet pasilikiote erdves improvizacijai.  Nenuvertinkite banaliųjų architektūros stebuklų, matytų atvirukuose. Tobulas grožis išliks atmintyje, širdyje – visur, kur leisite jam likti. Tah Mahalas Agroje, Auksinė šventykla Amritsare, Vėjų rūmai Džaipūre,   šventyklos Khajuraho ir Madurai – tai, ką mačiau,  jau priklauso  man .

Nepatikėsite - tankiausia pasaulyje šalis taip pat turi užtektinai kaip tyčia dvasingos gamtos. Neįtikėtini Himalajai, „mėnuliškas“ kraštovaizdis Hempyje, dykuma prie Jaisalmer, žalia Ooty idilė, užutėkiai Keraloje - šie vaizdai nepaliauja nešti įkvėpimo dividendų. Esu dėkinga tikrai juodai panterai, kuri perbėgo man kelią Tamil Nadu džiunglėse ir netiketai man pasirodžiusei rojaus musinukei, kurios stebėti atvyksta ornitologai iš tolimiausių šalių. Tos sekundės buvo neįtikėtinos. Ir tai toli gražu ne viskas, kas man nutiko Indijoje. Ir dar nutiks! Nes aš tikiu tuo, ka apie patirtį kalbėjo rašytojas Aldous Huxley: „Patirtis yra ne tai, kas nutinka žmogui, patirtis yra tai, ką žmogus daro su tuo, kas jam nutiko“. Štai taip. 

Ar  grįšiu į Indiją? Žinoma, nes Indija kaip ta upė, į kurią antrąkart neįbrisi. Viena vertus, Indiją labai keičia internetas, ekonominis pakilimas, ekonominis nuosmukis –  daugybė dalykų. Bet taip pat yra dalykų, kurie nesikeičia. Dažnai pagalvoju apie Indijos kino kūrėjus – jie tikrai daug sutaupo dekoracijoms ir kostiumams, nes tradiciniai indų rūbai beveik nesikeičia šimtmečius. Nors geriau pagalvojus, ne tiek daug yra istorinių Indijos filmų. Nieko naujo po šia saule. Gyvenimas sukasi ratu, o priežasties ir pasekmės ryšiai yra amžini. 

Girdėjau, kad Indijos vyriausybė šiais metais pratęsė sutartį su sėkmingą kampaniją „Incredible !ndija“ įgyvendinusia agentūra „Ogilvy&Mather“ ir užsakė jiems sukurti naują prekės ženklą Indijai. 

Bet man Indija išliks neįtikėtina. Negaliu patikėti kai kuriais dalykais, ir tiek.