Sitas tekstas parasytas zurnalui Valstybe. Nuotrauka - Aleksandro Karushevo.
VERŽLIOJI KORĖJA IR RYTŲ RYTO RAMYBĖ
Besikeičianti Korėja, veržlioji Korėja, kibirkščiuojanti Korėja ir Rytų ryto ramybė - tai dažniausiai naudojami reklaminiai šūkiai, kuriais Pietų Korėja pristato save pasauliui. Skamba prieštaringai? Kaip ir populiariausias turistinis maršrutas – nuo apsilankymo demilitarizuotoje zonoje, skiriančioje Pietų ir Šiaurės Korėjas iki viešnagės budistų vienuolyne.
Pietų Korėja tarp turistų nėra labai populiari - šalis nesiūlo pigių pramogų, nesigiria tropiniu klimatu, daugybė karų sunaikino beveik visą architektūrinį paveldą. Šią šalį renkasi tie, kurie keliaudami trokšta ne tik pamatyti, bet ir suprasti. Tikrai nėra lengva pažinti šalį, kurioje slypi tokie subtilūs kontrastai, bet pabandyti verta. Ypatingai dabar, kai patys galvojame, kaip prisistatyti Lietuvą užsienyje, Pietų Korėja gali būti gera mokytoja.
Pietų korėjiečiai savo šalį lygina su sala. Nors sausumoje ir ribojasi su Šiaurės Korėja, abi šalys yra atskirtos viena nuo kitos bene labiausiai pasaulyje saugoma siena. Nuo 1948 m. metų, padalijus Korėją į Šiaurės ir Pietų, šiose šalyse vyko visiškai priešingi procesai, kurių eigą tragiškai pažymėjo Korėjo karas. Pietų Korėja pasuko vakarietišku keliu ir tapo pavyzdžiu Azijos šalims ekonomikos, mokslo ir demokratijos srityse. Tuo tarpu Šiaurės Korėja negali būti pavyzdžiu niekam – su beatodairišku uolumu kurtas komunizmas privedė šalį prie diktatūros ir bado, o pasaulio šantažavimas grasinimais panaudoti branduolinį ir bakteriologinį ginklus, pamažu atstūmė visus draugus. Nors niekam nebekyla abejonių, kad Šiaurės eksperimentas nepavyko ir šis režimas neturi jokių perspektyvų - susijungimo planai labai migloti. Jau seniai apskaičiuotos išlaidos, sudarytos sąmatos, įkurtos institucijos, tačiau paprasti žmonės nenoriai kalba apie galimą susijungimą. Baugina net tik milžiniškas ekonominis skirtumas, bet ir moralinė pusė – korėjiečiams pirmiausia reikia susitaikyti vieniems su kitais, o Korėjos karo žaizdos gyja sunkiai. 2003 m. pompastiškai atidarytos atkurtos geležinkelio linijos kol kas skirtos tik kroviniams. Nuvykti į Šiaurės Korėją galima per Kiniją, tačiau prieš tai reikėtų atsakyti sau į klausimus – ar tikrai norisi patirti pažeminimą, kai atimamas pasas, telefonas, kompiuteris ir keliautojai gali keliauti tik lydimi gido? Ar apsilankymas šioje šalyje tikrai padės pažinti režimą?
Iš Pietų Korėjos sostinės Seulo yra organizuojamos pusės dienos ar dienos ekskursijos, kurių metu galima pabuvoti demilitarizuotoje zonoje, pajusti šaltojo karo dvelksmą ir net pašaudyti šaudykloje.
Veržlioji Korėja. Šis reklaminis šūkis tiksliausiai nusako Korėjos pasiekimus versle ir moksle, apibūdina žmonių charakterį ir padeda jiems atrasti savąją tapatybę.
Regis, kiekvienas korėjietis dieną pradeda klausimu sau – ką galėčiau šiandien nuveikti tokio, kas pakeistų mano ir kitų gyvenimą į gera? Vieną tokį rytą gimė idėja, jog skalbimo mašina išsijungdama galėtų pranešti apie tai Mocarto serenada. Kitas korėjietis, galvojęs, kaip pagerinti vietos autobusų paslaugas, sugalvojo įrenginį, grąžą keleiviams atiduodantį automatiškai. Keliaujant po Korėją labai smagu susidurti su tokiais išradimai. Įsisėdęs į metro netikėtai supranti, jog sėdynė šyla nuo tavo paties kūno temperatūros, o pamiršęs miesto metro planą, randi jį savo mobiliajame telefone. Apsilankymas muziejuje nustebins ir tuos, kurie paprastai muziejuose nuobodžiauja. Čia pasijusite lyg modernaus meno galerijoje ar šiuolaikinių technologijų bandymuose. Korėjiečiai nelabai žino, kaip priimti komplimentus, jiems labiau patinka girdėti tai, ką jie dar galėtų patobulinti. Ne veltui vienas žiūrimiausių TV šou yra laida, kurioje Korėjoje gyvenantys užsieniečiai dalijasi savo įspūdžiais ir taip padeda vietos gyventojams pažvelgti į save iš šalies. Pietų korėjiečiai gali didžiuotis tokiomis kompanijomis kaip Samsung, LG, Hunday, tačiau jie mieliau kalba apie tai, ko dar neturi. Būtent todėl jie ir keičiasi, tobulėja. Tiesa, reiklūs jie yra ne tik savo darbo rezultatams, bet ir savo moralinėms nuostatoms. Ištikimybė, pasitikėjimas, pagarba vyresniems, dora yra tos vertybės, kurių korėjiečiai siekia tokiu pat uolumu kaip ir aukščiausios kokybės darbe. Todėl keliaudama jaučiausi saugi ir nebijojau jokios apgaulės, dažnai atidarydavau piniginę ir leisdavau žmogui pasiimti tiek pinigų, kiek reikia.
Rytų ryto ramybė. Ramybės ir išminties daugelis ieško budistų vienuolyne. Tiesa, budizmas jau senokai nėra dominuojanti Korėjos religija, vis daugiau korėjiečių renkasi krikščioniškas konfesijas, o dažnas korėjietis prisipažįsta nesąs religingas. Tačiau budistų vienuolynai saugo tradiciją, yra remiami valstybės ir atviri lankytojams. Keliautojams siūloma vienos ar dviejų dienų programa ir galimybė pažinti budistų vienuolių kasdienybę. Rytas vienuoliams prasideda tikrai anksti - trečią valandą nakties, vienuolyno svečiai irgi turi taikytis prie šios darbotvarkės. Kaip ir papročio suvalgius maistą karštu vandeniu praplauti dubenėlį ir išgerti maisto likučius. Kai kurie vienuolynai pakvies sudalyvauti arbatos ceremonijoje, pamokys lotosų žiedų darymo meno ar supažindins su tradiciniu kovos menu. Aš apsistojau vienuolyne, nesiūlančiame jokios turistinės programos ir anglų kalbos vertimo paslaugų, bet ta patirtis buvo tikrai ne mažiau vertinga. Apsilankymas budistų šventyklose beveik visada reiškia ir nuostabios Korėjos gamtos pažinimą, nes vienuoliai rinkosi vietas, kuriose gamta irgi prisidėtų prie ramybės ir išminties paieškų. Daugiau nei 70 proc. Korėjos teritorijos sudaro kalnai; tiesa, jie nėra aukšti (aukščiausias Hallasan kalnas yra 1950 m. virš jūros lygio), bet atveria akims nuostabius tolius.
Dar viena jungtis tarp energijos ir ramybės, kalbanti apie kontrastus ir meną juos suderinti – tai Taekvondo, tradicinis Korėjos kovos menas. Šis vienas efektyviausių savigynos kovos menų moko nugalėti savo agresiją, kontroliuoti blogio ir gėrio jėgas, patirti harmoniją su savimi ir aplinka. Kovos tikslas čia – ne nugalėti priešininką, o išbandyti savo jėgas - tiek fizines, tiek protines ir dvasines. Išmokę pasitikėti savimi, Taekvondo mokiniai sužino, jog pranašumo jausmas yra apgaulingas ir kovoje nepadeda. Dar vienas daug sakantis ir korėjiečių filosofiją iliustruojantis faktas – patyrusi per 500 karų, Korėja daugiausiai gynėsi pati arba kovojo tarpusavyje, retas karų kėlė grėsmę kaimynams.
Korėjos banga. Nežabota energija, kartais priartėjanti prie agresijos, ir ramybė – šie kraštutinumai atsispindi ir tradiciniuose Korėjos menuose: šokiuose ir muzikoje. Jeigu tik pasitaikys proga, nepraleiskite Samulnori pasirodymo. Keturių perkusijos instrumentų ansamblis, lydimas šokio ir senų ritualų, leis pasijausti lyg šamanų apeigose. Salmunori muzika imituoja gamtos stichijas, kiekvienas instrumentas perteikia lietų, žaibą, griaustinį ir debesis bei simbolizuoja žmogų, žvaigždes, saulę, mėnulį, taip pat laiko matavimą sezonais, metais, dienomis ir mėnesiais. Samulnori menininkus švenčių metu dažnai galima išvysti gatvėse, o jeigu nuspręstumėte apsilankyti koncerte, būsite maloniai nustebinti aptarnavimo kultūra ir atlikėjų profesionalumu.
Šiuolaikiniai Korėjos meno kūrėjai irgi sužavėjo pasaulį savo subtilia saviraiška. Vadinama Korėjos banga arba mada prasidėjo su Korėjos kino atgimimu. Korėjos banga pirmiausia vadinta korėjietiškų prekių paklausa Azijos rinkose, bet ilgainiui šis apibūdinimas buvo susietas su domėjimusi Korėjos kultūra. Korėjos serialai, filmai, TV ir muzikos šou pirmiausia paplito kaimyninėje Azijoje, tačiau Korėjos autorinis kinas sugebėjo sudominti ir europiečius. 2003 m. Kim Ki - duko filmas „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema, pavasaris” sužavėjo Lokarno festivalio svečius, o kai 2004 m. Park Chan- wooko filmas “Senis” laimėjo pagrindinį Kanų festivalio prizą, tapo aišku, jog tai ne atsitiktinumas, o naujos kino imperijos gimimas. Banga jau atslūgo, Korėjos kinas tapo įprastu reiškiniu ir Lietuvos kino teatruose, o Korėjos turizmo tarnybos iki šiol sumaniai išnaudoja bangos įvaizdį savireklamai. Netgi Seulo oro uoste turėsite progą susipažinti su Korėjos bangos fenomenu specialiame stende, o turizmo centrai pasiūlys ir specialius maršrutus po filmavimo aikšteles.
Kulinarinė Korėja. Gurmanai Korėjoje irgi nenuobodžiaus. Korėjos virtuvė, seniau įtakota klimato sąlygų ir kaimynų tradicijų, išsaugojo unikalius bruožus. Tradicinius pietus sudaro ryžiai, sriuba, pagrindinis patiekalas ir bent keli pagardai, kurie ir suteikia ypatingo džiaugsmo ir skrandžiui ir akiai. Būtinas bet kurio valgio priedas vadinamas kimchi. Tai specialiai fermentuotuos įvairios daržovės, o populiariausias – kiniškasis kopūstas. Korėjiečiai suvalgo daugiausiai žuvies pasaulyje ir didžiuojasi savo sugebėjimu ją paruošti. Vienas populiariausiu paruošimo būdų – tiesiog supjaustyti ir pateikti padažą. Jeigu sašimis (žalia žuvis) jums ne prie širdies, galite rinktis iš gausybės mėsos, ryžių, makaronų patiekalų. Yra dar vienas Korėjo virtuvės fenomenas, apie kurį turizmo tarnybos dažniau nutyli. Mat šunienos valgymas susilaukia daug kritikos iš gyvūnų mylėtojų. Pietų korėjiečiai nevalgo žmogaus draugų iš vargo, priešingai – tikima, jog ši mėsa yra ypatingai maistinga ir teikianti energijos, patiekalus iš šunienos ruošia specialūs restoranai. Pikti liežuviai kalba, jog tam kad mėsa įgautų ypatingą skonį ir struktūra, šunys yra kankinami. Žinoma, apie tai korėjiečiai yra linkę nutylėti. Ir mieliau didžiuojasi tuo, jog atrado jūržolę, naudojamą sušiui, sriuboms ir daugybei kitų patiekalų visame pasaulyje, o taip pat savo arbatomis. Tiek arbatos rūšių įvairove, tiek jos pateikimo kultūra verta pasidomėti plačiau, o čia jums irgi padės gausybė įvairių turistams siūlomų programų. Galite aplankyti netgi kimchi muziejų ir sudalyvauti kulinarijos pamokose. Išmoksite ne tik kulinarijos paslapčių, bet ir savo kultūros pristatymo meno.
Pietų Korėja tikrai nėra tradicinio turizmo šalis, neužtenka šią šalį aplankyti - su ja reikia pabandyti susidraugauti. O draugystė su Korėja padarys jus geresnius – paskatins keistis ir keisti pasaulį, siekti ramybės savyje ir taikos su aplinka. Juk Pietų Korėjos vėliava simbolizuoja Ing ir Jang filosofiją - harmoniją tarp aktyvios ir priimančios energijų, taiką su pagrindiniais elementais – oru, žeme, ugnimi ir vandeniu. Labai norėtųsi palinkėti, jog Korėjai pavyks pasiekti taikos ir harmonijos ir su savo tauta.
Biudžetas. Bilietas iš Lietuvos į abi puses kainuos apie 3000 Lt. Korėja nėra populiari tarp Europos pigių skrydžių kompanijų, tačiau jeigu nuvykite į Aziją, ten rasite daug daugiau galimybių pigiau pasiekti šią šalį. Nakvynės ir maisto kainos primins turtingesnes Vakarų Europos šalis.
Sezonas. Korėjoje yra keturi metų laikai, sutampantys su lietuviškais. Kadangi Pietų Korėja yra pusiasalis, oro temperatūra pietinėje ir šiaurinėje dalyse gali skirtis gana smarkiai. Gražiausias metas lankytis - ankstyvas pavasaris ir ruduo. Rugpjūtis gali būti labai karštas ir drėgnas.
Telefonija ir internetas. Pietų Korėja naudoja ne GSM, o CDMA sistemą, todėl nepakaks įsigyti naują kortelę. Reiks įsigyti arba išsinuomoti telefono aparatą (tą galima padaryti jau oro uoste) arba ieškotis viešojo telefono. Internetas prieinamas tiek specialiose kavinėse, tiek bevieliu ryšiu.
Viza ir skiepai. Vykstant į Pietų Korėją Lietuvos Respublikos piliečiams vizos nereikia. Nėra ir rekomenduojamų skiepų.
Šventės. Tradicinės Korėjos šventės apskaičiuojamos pagal mėnulio kalendorių. 2008 metais Seollal arba Naujieji metai buvo švenčiami vasario 7 d., Budos gimtadienis - gegužės 11 d., o Chuseok arba derliaus šventė – rugsėjo 14 d.
Pabandykite. Apsilankymas Pietų Korėjoje bus įdomesnis, jeigu patirsite korėjietiškos pirties kultūrą. Pirtis čia veikia kiaurą parą, joje įprasta skirti ir dalykinius susitikimus, ir nakvoti.
